ruduo

naktį beržai į tvenkinį 
metė monetas auksines 
ruduo jas kaip Dievas dalino
klėtį beribę visiems alkaniems atidaręs
 
klevas lapais spalvas gaivino 
įliedamas kraujo raudonį
padangė grasino atsiųsti 
lietų pilką netolimą

balose ryto skendo prigerdamas 
žingsnių skubančių prikimęs aidas 
ilga kaip kelias savaitė priekyje
su rožių spygliais praeiviams

vidurdienį pirštinę delnas numetęs
bandė išgelbėti geltonį
lapais iš purvo pakeltais 
laiškais rudenio esamo o ne tolimo

bet vėjas blaškėsi kvatojo spalvota natų melodija
juosta laiko pririštas ją atkartoti bijodamas
gūsius pasamdęs nerimo kas duota atsiimti bandė
PAKĖLĘS SUGLAMŽĖ IR LOBIAMS GRĄŽINO
PAVERTĘS AUKSINIU ATĖJUSĮ VAKARĄ...
Danielė

2015-11-06 17:48:17

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Komentarų nėra...