Dega žaros auksiniais beržais
Ir ateina žingsneliais mažais
Ramuma ligi tavo širdies.
Ji ir sielą džiaugsmingai palies
Ir paskleis iš kažkur taip giliai
Sielos medų Dievų aviliai.
Jis tekės per tave ir išplauks
Tiems, kas ilgis artumo saldaus,
Tiems, kas kenčia ir ieško savęs.
Juos prie ištakų tiesiai nuves.
Ir atras jie – Dievų aviliai
Širdyse jų glūdėjo giliai.
O beržai auksu švies ir linguos
Prisipildę rudens ramumos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-11-05 21:38:01
Puiki lyrika.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-11-04 22:27:14
Kaip iš Dievų avilio eilutės.
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2015-11-04 22:06:43
Puikus brandus eilėraštis, graži leksinė ir emocinė dvasingumo raiška.
Švelni tonacija ir kūrinio įrėminimas estetiniais gamtos vaizdais sukuria išbaigtumo įspūdį.
Labai geras kūrinys.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-11-04 20:29:42
toks švelniai švelniai rudeniškas...labai gražu