Pabusiu kada nors ir lapų nebebus.
Ne, ne rudens šalna nukąs lapus,
Ne vėjas nudraskys ant žemės blokšdamas parudusius...
Žvilgsniu paliesiu aš nuogas šakas
Ir negalėsiu su tavim pasidalyti liūdesiu,
Nes dulks lietus, apgaubs pilki rūkai...
Atrodys, viskas, ką tu palikai –
Tik paukštis vienišas tuščioj padangėj beskrendąs
Ir dar tyla tvirtai sugniaužusi rankas...
............................................................................................
Pabusiu kada nors, bet rytas bus ne tas.
Ne tas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2015-11-04 14:24:30
Ne! Ne rūkų mes būsim apsupty,
Kada pabusi - rytas bus arti.
Ir ne rudens, pavasario metu
Ištiesim viens kitam rankas ir aš, ir tu.
Amžina meilės tema... :)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-11-02 20:37:38
galbūt ši apniukus diena inspiravo šį kūrinį...per daug tylos,
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2015-11-02 07:52:03
Lietingas atsidūsėjimas.