1.
O mano mielas drauge,
Kuris skendi tyloje,
Net nesigirdi, kaip kvėpuoji,
O gal jau ir nebe.
Kur prapuolęs tamsoje,
Gyvas tu esi
Ar jau kape?
O mano mielas drauge
Palūžusia dvasia,
Atsiliepk, jei tu dar čia.
2.
O mano mielas drauge,
Kuris skendi tyloje,
Net nesigirdi, kaip kvėpuoji,
O gal jau ir nebe.
O mano mielas drauge,
Išnykęs tamsoje,
Gyvas tu esi
Ar jau kape?
Atsiliepk,
Jei, tu dar čia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-10-31 14:53:26
Per tylą ir palūžusią dvasią mintis nusakyta.
Forma suprantama tiek: siekta įdomiau pabrėžti, kad pirma prapuolęs, paskui išnykęs.
Įspūdis dvejopas.
Skaitant rimtai, yra čia kažkas atstumiančio – per daug valkiojamas kapas. Tai nėra žaisminga.
Tačiau priimant tiesiog kaip pašmaikštavimą (dar ne to su artimais žmonėmis prikalbama), tylėjimas tikrai primena dingimą giliausiuose nebūties požemiuose.
nesigirdi, kaip kvėpuoji... o gal jau nebe – tai ir nesigirdi, jei nebe