Kad nesapnuotum naujo tvano
Ir nekliedėtum abejonėm,
Tave paimsiu, meile mano,
Į valtį, plaukiančią per klonį.
Ne irklais irsimės, tik burę
Įtemps lyg strėlę vėjo lankas,
Ir skros valtelė laiko jūrą,
Sūpuos ją ritmais jambų bangos.
Ir tik kelionei įpusėjus
Tu sužinosi, kur mes plaukiam.
Stovės pakrantėje rugsėjis,
Toks mielas, žilstantis, vienplaukis.
Tave paimsiu, meile mano,
Į valtį, plaukiančią į žarą.
Juk mums nereikia okeano
Ir čia – valtelėj dviese gera.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-10-28 23:26:04
Su autorei būdinga linksma gaida :)
Ir čia valtelėj ant suolelio
Aš pabučiuosiu tau į lūpas.
Tad kam ieškot ilgesnio kelio,
Kai mūs laivelis supas, supas... :)))
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-10-28 22:49:21
Labai mielas pažadas. :) Puikus eil. Pasisavinu. Dėkui.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-10-28 19:29:02
koks nuostabus plaukimas...žavinga
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2015-10-28 19:01:57
Tikrai, glaudžiantys žodžiai, banguojantys vėjo ritmu...