Kad nesapnuotum naujo tvano
Ir nekliedėtum abejonėm,
Tave paimsiu, meile mano,
Į valtį, plaukiančią per klonį.
 
Ne irklais irsimės, tik burę
Įtemps lyg strėlę vėjo lankas,
Ir skros valtelė laiko jūrą,
Sūpuos ją ritmais jambų bangos.
 
Ir tik kelionei įpusėjus
Tu sužinosi, kur mes plaukiam.
Stovės pakrantėje rugsėjis,
Toks mielas, žilstantis, vienplaukis.
 
Tave paimsiu, meile mano,
Į valtį, plaukiančią į žarą.
Juk mums nereikia okeano
Ir čia – valtelėj dviese gera.