Tu nemėgsti rudens. Aš nemėgstu rudens.
Bet abu, nors ir keista, po skverą belapį vis braidom.
Tarp kaštonų – daug rudo... O lašas vandens
Tau ant skruosto sustingo... Skubu ištaisyti tą klaidą:
Jį nuplaunu lietum. Jau kitu – šaltesniu
(Nors išties nežinau, kas vėsesnis už lapkritį būna).
Padėkoji vos vos – tik blakstienos mirksniu
Ir šiurpsti nuo drėgmės, nes jaučiu tavo virpantį kūną.
„Nesiliesk...“ – galbūt rudeniui, galbūt ir man.
O gal sau? Ar keistam sutapimui, kad vėl suartėjom?
Bet kas žingsnis artėja ir mūsų žiema...
................................................................................................
Dar kentėkime rudenį dviese, kol ji neatėjo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-07-14 19:05:31
Jautrus nuoširdumas su vyriško santūrumo prieskoniu.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2015-10-29 10:59:49
Puikios eilės.
O kokie čia kentėjimai dviese užpuolė??? :) Dviese reikia tik džiaugtis.
Rudens metas man prie širdies.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2015-10-26 10:38:41
Su skauduliukais, žiemos šaltom nuojautom... įtaigu.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2015-10-25 01:26:55
Ruduo - toks metas... Lietaus, liūdesio, artėjančios žiemos nuojautos. Svarbu, kad širdyje dar būtų ne ruduo...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-10-24 17:35:35
Mokat vaizdžiai ir vis kitaip išsakyti skaudėjimus... Puikus eil.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-10-24 15:17:20
toks gražus tas kentėjimas...pakylėtas
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-10-24 08:24:17
Gražus, kupinas jausmų...nemėgstu žiemos.