Pabarstyk dar į plaukus man lapų,
tegu rudenys būna, nepūna
nei svajonės – jos šnabžda, jos sako,
kad per tūkstantį kartą taip būna.
Kada snaigės ir žiemą, ir vasarą krinta,
ežerai kai atokaitoj saulės užšąla,
tik ar būsime mudu laimingi,
nors ir duona, ir Dievas ant stalo.
Ką suvalgysim – kūną ar dvasią?
ką išgersim – viens kitą ar vyną?
Nei pradžios ir nei galo nerasim,
tik žodžius, kurie mudu svaigina.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2015-10-29 10:49:36
Pabarstyk dar į plaukus man lapų,
tegu rudenys būna, nepūna
Mielos mintys... ir prasmingos eilės.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-10-22 20:24:12
Na, tikrai nebeprasmiai :) Puikios eilės.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-10-22 19:15:05
vistik ne beprasmiai šio eilėraščio žodžiai, labai prasmingi
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2015-10-22 14:33:58
Skaičiau ir taip norėjosi šokti valsą, nes pagavo žodžiai ir jų melodija.