Pasibaigia diena
Ir lieku aš kažko nesupratus,
Tavyje ir savy
Neatradus prasmės nei ribų,
Ir kad vėl kaip anksčiau
Užsidaro užburtasis ratas,
Neprisimenu, kaip į tave
Aš lig šiolei einu ir ėjau.
Juodos sutemos vilki
Nakties sunkų rūbą,
Net žvaigždžių nebėra,
Tik mėnulio viliokė tamsa,
Tu anapus lieki,
Nežinau, ar aš tau
Dar esu ir dar rūpiu,
Tik sapne pro tirštėjantį rūką
Tu vėl pas mane ateini.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-10-22 12:00:48
Puiki emocija.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2015-10-22 09:38:38
Labai gražiai apie jausmus, apie tai, kas nuolat jaudina, kas amžina... ir kas kartą kitaip, su nauju įkvėpimu...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-10-21 22:23:27
Patiko, tikrai geros eilės.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2015-10-21 21:55:07
na, jeigu ,,per tirštėjantį rūką vėl ateini'',tai aišku, kad Vasara 7 jam rūpi...
Gražiai suriktavota .
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-10-21 21:27:38
Sukeisčiau /einu/ ir /ėjau/ vietomis. Geros eilės.