Pasibaigia diena
Ir lieku aš kažko nesupratus,
Tavyje ir savy
Neatradus prasmės nei ribų,
Ir kad vėl kaip anksčiau
Užsidaro užburtasis ratas,
Neprisimenu, kaip į tave
Aš lig šiolei einu ir ėjau.
Juodos sutemos vilki
Nakties sunkų rūbą,
Net žvaigždžių nebėra,
Tik mėnulio viliokė tamsa,
Tu anapus lieki,
Nežinau, ar aš tau
Dar esu ir dar rūpiu,
Tik sapne pro tirštėjantį rūką
Tu vėl pas mane ateini.