o ar moki tu skristi
kai tavo duris griebia šalnos
pirštais žemėtais kabina
galanda ašmenis meilė
kai veidas tirpsta lyg sapnas
žolynai pėdas paskandina
per slenkstį žengi nesidairęs
tebūnie namuos dosnios vaišės
Pirmos keturios eilutės gerai, toliau sapnai ir žolynai pasirodė labai įprasti. Tiesa, tirpstantis veidas ir skrendant (kylant) žolynuose skęstančios pėdos labai praplečia ribas (ne tik aukštyn, tai lyg susiliejimas su viskuo, išnykta bet kokie slenksčiai).
Ir iškeliavęs tebuvo svečias, ir aukštyn atskridęs svečias.
Tik paskutinė eilutė neperprantama. Būtų lyg dvasios išlydėtuvės, lyg sutiktuvės... Meilės klausimas pernelyg žemiškas. Išsilaisvinama iš to?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-10-16 00:10:54
Pirmos keturios eilutės gerai, toliau sapnai ir žolynai pasirodė labai įprasti. Tiesa, tirpstantis veidas ir skrendant (kylant) žolynuose skęstančios pėdos labai praplečia ribas (ne tik aukštyn, tai lyg susiliejimas su viskuo, išnykta bet kokie slenksčiai).
Ir iškeliavęs tebuvo svečias, ir aukštyn atskridęs svečias.
Tik paskutinė eilutė neperprantama. Būtų lyg dvasios išlydėtuvės, lyg sutiktuvės... Meilės klausimas pernelyg žemiškas. Išsilaisvinama iš to?