Prie lango

 
Kaip spalvina ruduo, aš spalvint taip nemoku,
Blakstienoj slepias pėdsakai lietaus.
Kai atskuba ruduo, jau darosi šaltoka,
Todėl man leisk prie tavęs prisiglaust.
Ruduo ir aš ir tu spalvotam kambary,
Nubėga pievom angelo šešėlis.
Atrodo, kad delnuos mane supi, supi...
Jaučiuosi iš šaltinio atsigėrus.
Kokia svaigi tyla, lašnoja pilnatis,
Nuspalvina ruduo gražiausią šventę.
Net mirti nebijau, jei ta tokia lemtis,
Bijau tik neteisingai nugyventi.
Tik palytėk šypsniu,— ruduo ir tango šokis,
Stiklu nuslysta ašaros lietaus.
Koks dieviškas ruduo, tik naktimis šaltoka,
Todėl man leisk prie tavęs prisiglaust.
Užuovėja

2015-10-14 17:34:08

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Akademix

Sukurta: 2015-11-12 10:54:13

Jo, perskaitęs panorau prie ko nors prisiglaust...:)

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2015-10-14 21:31:02

gražu

Vartotojas (-a): giedrytė

Sukurta: 2015-10-14 19:36:04

Rudens spalvos nepakartojamos ir mielos eilės.

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2015-10-14 18:18:07

Koks dieviškas ruduo, tik naktimis šaltoka,
Todėl man leisk prie tavęs prisiglaust.


Gražu ir miela... Puikios eilės.  Dėkui.