Santrauka:
Neseniai buvo Mokytojų diena, neseniai mano mokykla šventė 45 metų šventę. Proginių eilėraščių neparašiau, bet šiandien vėl atgimė neseniai matytos buvusių mokytojų dabartinės nuotraukos. Įspūdis sugulė į šiuos posmus.
Dėkinga tiems, kas suteikė žinojimo ramybę,
Kieno valia esu, kokia esu,
Kas pakylėjo pirmą mintį skrydžiui,
Nors žvaigždės bluko užu debesų.
Mane juk perspėjo, nuo svaiginių kad krintam,
Bet atkaklieji kyla vėl ir vėl,
Kad nuo savęs teks lyg nuo priešo gintis,
Jeigu užmiršiu klausinėt
Kodėl?
Žili išminčiai pamažu išeina,
Jų nimbai šviečia sidabru tauriu.
Dėkinga jiems už ištaisytą klaidą.
Nors žodžių daug, dabar jų neturiu,
Tik sprangų gumulą gerklėj, ant skruosto lašą,
Tik atminimą, jog esu maža.
Svaigstu nuo greičio, kokiu laikas neša
Nuo klasėj išgirsto
Vaikai, laba diena...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-10-14 18:24:40
Graži padėka.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2015-10-14 13:55:33
Šaunuolė - daugiau tokių pozityvių eilių, sėkmės...
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-10-14 13:36:20
Truputį kito atspalvio atrodo antras posmas. Nors čia yra svaiginiai, kurie gyvenime mėto visaip. Paskutiniame posme tos pamokos ir prisimenamos.
Graži padėka.
Vartotojas (-a): Leditamsa
Sukurta: 2015-10-14 12:36:03
Na nelabai pamenu mokykla... Bet žodžiai gražus labai.
Vartotojas (-a): miaumiau
Sukurta: 2015-10-14 11:36:04
Tai vaikai, labą dieną...
:) ir toks variantas
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2015-10-14 08:48:30
Tiesiog norisi padėkoti už gražius žodžius....