koks keistas miestas naktį prie jūros
rodos vienatvės dvi susidūrė
eilinis kartas, kažkas pakviestas,
tu įdomi buvo tiltas nutiestas
vėl štormas smėlis ir basos kojos
kodėl gi taip norisi bristi į tolį
pelyno skonis ir žiebtuvėlis
taurėj opalu gal skleidėsi gėlės
naktį du kūnai, vienu palikę
lietus už lango liūtim pavirtęs
pabirę diskai kitų istorijos
sustojęs laikas iki rytojaus
delnai rakino tik neišblėstų
o man norėjosi kad vėjas liestų
nakties didžėjai nepagailėjo
jie stabdė laiką kada norėjo
bandei sugauti smiltims tik biro
ir telefonas vis nenutilo
drobėj palikęs absento fėją.
kažkas išėjo net neparėjęs..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-10-11 22:11:11
Ir man patiko. Skaičiau ir laukiau atomazgos. Lyg ir paprastas kūrinys, tačiau gerai išvingiuota, prikausto.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-10-11 20:33:49
Pelyno skonis ir žiebtuvėlis eina iki paskutinės eilutės.
Geras kūrinys. Giliai jausminis, nors kai kur prasmės išeina ir už perkeltinių ribų, link poezijos.
Skyrybos ženklai arba visur, arba niekur. Kažkas nelabai eilutėje Delnai rakino tik neišblėstų.