koks keistas miestas naktį prie jūros
rodos vienatvės dvi susidūrė
eilinis kartas, kažkas pakviestas,
tu įdomi buvo tiltas nutiestas
 
vėl štormas smėlis ir basos kojos
kodėl gi taip norisi bristi į tolį
pelyno skonis ir žiebtuvėlis
taurėj opalu gal skleidėsi gėlės
 
naktį du kūnai, vienu palikę
lietus už lango liūtim pavirtęs
pabirę diskai kitų istorijos
sustojęs laikas iki rytojaus
 
delnai rakino tik neišblėstų
o man norėjosi kad vėjas liestų
nakties didžėjai nepagailėjo
jie stabdė laiką kada norėjo
 
bandei sugauti smiltims tik biro
ir telefonas vis nenutilo
drobėj palikęs absento fėją.
kažkas išėjo net neparėjęs..