Aunuos batus, rengiuosi, stojuos.
Raktus – kišenėn, žirklėm kojos –
Einu pas mišką,

Palikęs prirūkytą butą.
(Ilgai tarp sienų užsibūta.)
Pamiršiu viską.

Svarbu tik išlaikyti tempą.
Ir nesvarbu, kas buvo, tampa.
Diena vėjuota.

Lipu į samanas aš pradžiai.
Jauni, seni išlakūs medžiai.
Ir vėjo šluota

Manęs nepasiekia eglyne.
Ir mintys apie piniginę
Namie paliko.

Tik cypsi geltonoji zylė
Ir nukrenta ant tako gilė.
Rimtis ištiko.