Einu pas mišką

Aunuos batus, rengiuosi, stojuos.
Raktus – kišenėn, žirklėm kojos –
Einu pas mišką,

Palikęs prirūkytą butą.
(Ilgai tarp sienų užsibūta.)
Pamiršiu viską.

Svarbu tik išlaikyti tempą.
Ir nesvarbu, kas buvo, tampa.
Diena vėjuota.

Lipu į samanas aš pradžiai.
Jauni, seni išlakūs medžiai.
Ir vėjo šluota

Manęs nepasiekia eglyne.
Ir mintys apie piniginę
Namie paliko.

Tik cypsi geltonoji zylė
Ir nukrenta ant tako gilė.
Rimtis ištiko.
Medinis jogas