Lazdynai, liepa ir klevai –
Tik jie namų akis besaugo.
Upelis, tekantis kreivai,
Vien kuprom akmenų apaugo.
Išseko tekantis vanduo,
Apnuogino krantus ir dugną.
Tik laisvas vėjas lyg piemuo,
Nenorom gena bangą drungną...
Ir spraudžias klausimai: kažin,
Ar žybtelės sodybos akys,
Ar slenkstis pėdas atpažins,
Kur „Labas“ jau seniai besakėm?..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2015-10-03 10:50:02
Lyg viskas ir paprasta, girdėta... ir vis tiek užkabina.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2015-10-03 07:38:12
Labai vaizdžiai, įtaigiai pasakyta, skaudulio gaidelėmis perpinta...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-10-02 23:10:14
Mėgstu jūsų kūrybą. Rimuojat be priekaištų, mintis irgi visada ne lėkšta. Puikiai rašot.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-10-02 22:33:48
Ilgesys namų, kuriuose užaugam, kur buvo taip gera.
Vartotojas (-a): Aneliukė
Sukurta: 2015-10-02 20:32:11
Liūdna... Bet taip jau nutinka...