Lazdynai, liepa ir klevai –
Tik jie namų akis besaugo.
Upelis, tekantis kreivai,
Vien kuprom akmenų apaugo.

Išseko tekantis vanduo,
Apnuogino krantus ir dugną.
Tik laisvas vėjas lyg piemuo,
Nenorom gena bangą drungną...

Ir spraudžias klausimai: kažin,
Ar žybtelės sodybos akys,
Ar slenkstis pėdas atpažins,
Kur „Labas“ jau seniai besakėm?..