Jei nieko nerasčiau – tik vėją,
nurimusį ryto rūkuos,
tavęs, balta ramunėle,
vis tiek aš be galo ilgiuos.
Jau vasara buvo, praėjo,
bet vėlei ji grįš kitąmet,
kad burtų balta ramunėlė
lapeliais – ar myli, ar ne.
Balta laukų ramunėle,
man kokią dalužę žadi?
Sibile, likimo lėmėja,
sakyki – kas laimė, kas ji?
Jei rasčiau tik raudantį vėją,
paklydusį ryto rūkuos,
balta laukų ramunėlė
man vėl apie meilę meluos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-09-29 22:09:45
Miela ir ta baltoji ramunėlė... Graži lyrika.
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2015-09-29 19:42:40
Gražus, lengvas, kiekvienos mergaites svajones atpasakojantis kūrinėlis.
Gal paskutinėje eilutėje geriau tiktų "nemeluos"? Kūryba pašaukta kurti Viltį :)
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2015-09-29 15:19:12
Ne ramunėlė meluoja, mes patys save bandom apgauti...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-09-29 12:19:30
ilgesys, laukimas, viltis...labai gražiai išreikšta