lietūs daužė tylos paminklus
pianisto pirštai stojo virš klavišų –
mes prarandam save, šnabždėjai
o girios vis tiek auga
pradėjo snigti, nors buvo ruduo
šalna akyse išliejo ežerus
akių lėliukėms trūko oro
tu pažadėjai iškirsti eketę
mes negalim dabar atgailauti
eiti į karą po vieną
tik staiga karuselė nustoja suktis
ir Ofelijos šauksmas lieka neišgirstas
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-09-28 13:18:20
Man aiškesni ne sūkuriai, ne karuselė, o kažko sunkaus slėgis.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-09-28 10:29:13
akių lėliukėms trūko oro
tu pažadėjai iškirsti eketę...įdomiai čia