Nemeluokim. Bent tol, kol užmigsim.
O ryte – tiktai tai, ką sapnavom...
Jei bemiegė naktis – spjaukim triskart
Mes per petį: tu – savo, aš – savo.
Tegul lieka kas buvo – be grožio,
Be pastelės spalvų, be balanso.
Lyg po šūvio, kai remiasi buožė –
Tik atatranka... Prarastas šansas.
Ir tada pamatysim, kad teisūs
(Ne teisuoliai, teisingi, bet tiesūs).
Nemeluokim – vien tam, kad atleisim
Už tą pilką ir paprastą tiesą.
...................................................................
Bent jau tol, kol abudu užmigsim...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-09-20 18:59:57
sunku, jei naktis bemiegė
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-09-20 12:10:48
Kartais geriau nutylėti, nei pameluoti... Tik užmigt ar lengviau?
Stipru, tikra.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2015-09-20 09:58:30
Skaičiau, skaičiau ir kažkodėl įstrigo žodis: nemeluokim... Gal, kad nuo vaikystės žinoma tik tiesa, o meluoti - negalima...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2015-09-20 07:42:35
Eilėraščiuose galima ir apie grožį... juk ne viskas taip baisu ir tragiška. Gražus eilėraštis, nors ir kitoks...
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2015-09-20 00:35:47
Nemeluosiu, norėčiau ko nors linksmesnio - apie krepšinį arba apie migrantus (kurie dar ir pabėgėliai)...