Nemeluokim. Bent tol, kol užmigsim.
O ryte – tiktai tai, ką sapnavom...
Jei bemiegė naktis – spjaukim triskart
Mes per petį: tu – savo, aš – savo.
 
Tegul lieka kas buvo – be grožio,
Be pastelės spalvų, be balanso.
Lyg po šūvio, kai remiasi buožė –
Tik atatranka... Prarastas šansas.
 
Ir tada pamatysim, kad teisūs
(Ne teisuoliai, teisingi, bet tiesūs).
Nemeluokim – vien tam, kad atleisim
Už tą pilką ir paprastą tiesą.
...................................................................
 
Bent jau tol, kol abudu užmigsim...