Santrauka:
sapnų vizijos rudens naktimis...
Mano siela – suaižėjęs stiklas,
Karoliukai senovinio rožinio,
Vėjas, gluosnių viršūnėse trikdantis,
Kai slapta naktyje klajoju.
Tavo balsą išgirsti trokštu,
Kai likimas ginklą įduoda,
Kaip aguona raudona nokstanti
Ir kaip raikoma vėlei duona.
Mano naktys – šermukšnių sirpsmas,
Aklo drugio kelionė į šviesą.
Tavo lūpos – aistros bedugnė,
Sparną angelo žemėn tiesiančios.
.....................................................
Mano siela – suaižėjęs stiklas,
Vėjas, gluosnių viršūnėse trikdantis...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2015-09-21 22:22:39
Labai gražus kūrinys.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-09-20 11:52:55
Ne vienspalvė siela, todėl graži, talpi, nerimstanti...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2015-09-20 10:15:48
Likimas net per daug ginklų įduoda, kuris suskaldo sielą...
Mano siela – suaižėjęs stiklas,
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-09-19 22:16:44
Gražios tos vizijos, vaizdingos :)
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2015-09-19 20:37:05
Gražu, pakylėjančios mintys, tik dar galima būtų šiek tiek paglūdinti, pasūpuoti ant ritmo sūpuoklių.