Kai likimas ginklą įduoda

Santrauka:
sapnų vizijos rudens naktimis...
Mano siela – suaižėjęs stiklas, 
Karoliukai senovinio rožinio, 
Vėjas, gluosnių viršūnėse trikdantis, 
Kai slapta naktyje klajoju.
Tavo balsą išgirsti trokštu, 
Kai likimas ginklą įduoda,
Kaip aguona raudona nokstanti
Ir kaip raikoma vėlei duona.
Mano naktys – šermukšnių sirpsmas,
Aklo drugio kelionė į šviesą.
Tavo lūpos – aistros bedugnė,
Sparną angelo žemėn tiesiančios.

.....................................................

Mano siela – suaižėjęs stiklas, 
Vėjas, gluosnių viršūnėse trikdantis...
Vasara7

2015-09-19 18:52:29

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė

Sukurta: 2015-09-21 22:22:39

Labai gražus kūrinys.

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2015-09-20 11:52:55

Ne vienspalvė siela, todėl graži, talpi, nerimstanti...

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2015-09-20 10:15:48

Likimas net per daug ginklų įduoda, kuris suskaldo sielą...

Mano siela – suaižėjęs stiklas, 

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2015-09-19 22:16:44

Gražios tos vizijos, vaizdingos :)

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2015-09-19 20:37:05

Gražu, pakylėjančios mintys, tik dar galima būtų šiek tiek paglūdinti, pasūpuoti ant ritmo sūpuoklių.