Mano siela – suaižėjęs stiklas, 
Karoliukai senovinio rožinio, 
Vėjas, gluosnių viršūnėse trikdantis, 
Kai slapta naktyje klajoju.
Tavo balsą išgirsti trokštu, 
Kai likimas ginklą įduoda,
Kaip aguona raudona nokstanti
Ir kaip raikoma vėlei duona.
Mano naktys – šermukšnių sirpsmas,
Aklo drugio kelionė į šviesą.
Tavo lūpos – aistros bedugnė,
Sparną angelo žemėn tiesiančios.

.....................................................

Mano siela – suaižėjęs stiklas, 
Vėjas, gluosnių viršūnėse trikdantis...