Užgriuvo minčių lavina. Kadangi tai dienoraščio įrašas, pakomentuosiu truputį laisviau, tik paprastai, be logos talpumo.
O kaip tik į tai ir veda pavadinimas: žodis gali būti naudojamas ir suprantamas visaip (dažnai kaip
nesvarus, nevertas dėmesio – ir nevertinant per giliai), bet juk Žodis turi jėgą plėstis.
 
Ar į tai daug kas gilinasi (skaito iki epilogo)? Ieško prasmių? Kadangi galima pasirinkti ir rašto prasmę
(pvz., suprasti kaip žmogaus veiklos produktą ar tiesiog egzistencinį raštą), toliau šio žodžio
tokių prasmių ir laikysiuosi.
 
Taigi žu žu žu pamažu (per gyvenimą ar kt.), kažką kurpi ir niekam to nereikia, nors pačiam (ir panašiems)
kitąkart ir gražu.
Po banknotu paslėpta rašymo nauda, galimybė būti perkamam – tai reiškia sudominti, būti išgirstam.
Bet dažnas nemoka išsireikšti (ir nenori) giliau negu savo jausmų lygyje. Ir dažnas suprasti daugiau
nenori. Taigi, yra lygmuo.
Jei truputį giliau kapstai, esi keistuolis, nors keistuolis turi visokių atspalvių, vienas iš jų – vėlgi
nepripažinimas, nes nesugebėta sudominti. Šioje vietoje man skaidosi jau ne rašto, o kitų žodžių prasmė,
nes atrodo dvigubai: ir Keistuoli, nustok rašyti, įsijautęs į inteligento vaidmenį, – geriau gyvenk ir
mąstyk, ir atvirkščiai – mąstyk, rašyk, tyrinėk, nors niekam to ir nereikia, tavo raštai tik tau (tai sąlyginai
įvardinta kaip neperkamumas).
 
Viskas keliauja į garažą-sandėliuką šalia makulatūros ir kito užgyvento gėrio. Šalia nutrintų kelnių (galima ir nutrintas kelnes, bet abu linksniai rišlūs), kurios nebenaudingos pagal paskirtį, betgi tai sentimentai… ir gal prireiks…
Tačiau ar toks kaupiantysis biednas? Kvaila taip manyti, nes dvasiškai jis turtingas – kažką mąstė, augo protiškai…
Bet ne, manau, kad labiau nulinkstama į mintį apie tuščią jėgų eikvojimą einant paviršium – tai sako eilutės Nors skaito daug knygų, / bet nelogiško pasaulio nesupranta.
Toks viską rikiuoja teisingai, standartų lygyje, – bet todėl ir nedomina, todėl ir tiražai menki....
Tačiau ir vėl klausimas – jau klimpstu į sofistiką – argi tiražai menki tada, kai esi standartas? Kaip tik atvirkščiai! Raštas tuo mažiau domina, kuo jis neįprastesnis, įdomesnis…
 
Vieno netikslumo (būti kokiu) neaptarinėsiu, nes dar pasirodys, kad esu inteligentas (o šio žodžio reikšmėmis galima pasidomėti savarankiškai).
Ir pagaliau apibendrinant – viską galima sukinėti ir perskaityti bent dvejopai, bet įrašo turinys – apie visuotinę logorėją (vėmimą žodžiais, arba trydą) ir mąstymą. 

Eilėraštis išmintingesnis už pirmą komentarą. Beje, būti išmintingu, nebūtina kalbėti taip, kad kiti nesuprastų. :))) Turiu omenyje ne kūrinį, suprantama, čia man aišku. :)))

kiek čia išminties