Pirmiausia buvo logos,
taip rašo protingos knygos,
bet nedaug kas jas skaito
iki epilogo,
todėl nemoka paslėpti savęs –
nuogo ir silpnoko –  
po banknoto lapeliu mažu.
 
Ir keliauja per pasaulį žmogus pamažu,
ir rašo knygas,
tapdamas keistuoliu tipažu,
ir džiaugiasi begėdiškai mažu tiražu.
 
O ir tas dažnai iškeliauja
amžinam saugojimui į garažą-
sandėliuką prie uogienių, kompoto
ir blizgančių žurnalų,
kuriuos inteligentui išmesti gaila,
kaip ir nutrintų kelnių.
Ir kodėl, po velnių, jis verkia po to,
kad yra biednas? Nes kvailas.
 
Nors skaito daug knygų,
bet nelogiško pasaulio nesupranta,
tik daugybę neteisingų žodžių randa,
kurie palieka sieloje randą:
Žemėje tarp žmonių labai negražu
būti amžinai mažu.