ant šerkšnotų langų – ar matai –
vėjas judina šviesą
ir suskausta vos vos lyg palietus
nakties žarijas
tartum bristum be galo
per spindintį sniegą žvaigždėtą
ir užtvenkti bandytum savim
susapnuotas upes
baltą gurkšnį dangaus
mūsų tiltą iš lūpų į lūpas
pasistiebiam link nesamo – ak –
ir išdygsta sparnai
tam kad skristum
kad kristum
darkart
į svaiginančią nežinią
tartum dulkė šviesos
naktyje
pragaištingai lėtai------
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2015-09-25 10:25:49
kaip visada super duper parašei
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-09-19 18:23:32
miela
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-09-19 11:46:21
Trapu. Vaizdinga. Autorė savame stiliuje, man labai patinka...
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-09-18 16:16:57
Jūsų eilės kaip gaivos gurkšnis.
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2015-09-18 15:39:58
Taip, regis, nebebaisu ir skristi, ir kristi...
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2015-09-18 12:47:28
Taip svaiginamai gera skaityti tokias eiles...