ant šerkšnotų langų – ar matai –
vėjas judina šviesą
ir suskausta vos vos lyg palietus
nakties žarijas
tartum bristum be galo
per spindintį sniegą žvaigždėtą
ir užtvenkti bandytum savim
susapnuotas upes

baltą gurkšnį dangaus
mūsų tiltą iš lūpų į lūpas
pasistiebiam link nesamo – ak –
ir išdygsta sparnai
tam kad skristum
kad kristum
darkart
į svaiginančią nežinią
tartum dulkė šviesos
naktyje
pragaištingai lėtai------