Santrauka:
Jau nebūsiu tokia,kokia buvau kadais
Į sieną kaktomuša skaudžiai
Bukais mazochizmo kardais,
Kai merdinčios aistros apraizgo
Seniai nesakytu – „kadais“.
Einu aš, einu nesustojus
Pabodusių žingsnių kryptim,
Laikydama rankose kojas,
Kad jos nenuslystų grindim.
Tik durys tos man nepravertos –
Dūžtu vis į jas nuolatos
Turbūt šitaip buvo sutverta
Dėl vaikiško noro klajot.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2006-10-21 15:55:50
Žinau tik Da Vinčio kodą, visi kiti - v rot kompot...
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2006-10-13 00:53:22
O kur mano komentas dingo? Nesupratau... Dar sykį-mazochizmas-yra savęs kankinimas-tai susieta su kaktos trankymais. Mazochistiškai bukais kardais save pjaustau:)
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2006-10-12 11:04:59
man labiausiai patiko antras posmas, tikrai taip būna, kai jau nieko nebenori, o turi eiti...