Aš tik medis,
tik medis,
tik medis,
šaknimis
aš
iš pragaro ugnį semiuos,
o aukštai
mano šakos
į Viešpatį remias,
kartais jos –
debesynų
laivuos.
Bet išklyst
jos su vėju negali
ligi ežero tavo akių,
jos palydi kiekvieną į kelią,
pasitinka
sugrįžtant taku.
Na, o šaknys –
kur ugnys,
šaltiniai,
kur netyla
gyvoji versmė,
ir jomis iki saulės vis kyla
mano kraujo
ir paukščio
giesmė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2015-09-18 16:06:36
Dainingai, didingai, giliai...
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-09-16 19:23:18
Nuostabus darbas, žaviuosi.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-09-16 17:26:21
tikrai didinga
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-09-16 14:04:31
Didingai taip skamba. Lyg himnas Jam, lyg himnas žmogui...