sutema
vien juoda
argi būna –
ji tamsi
smaluota
raukšlėta naginė –
tai giedresnė
kai saulės spindulys paliečia skruostą –
vieną akimirką ji pilka
pilka pilka voverė
tik sukasi sukasi
susišiaušusi
vis uodegą rodo
va va žiūrėkit žiūrėkit –
kaip prakaitą braukau –
kaip žiežirbas leidžiu
kaip jus įelektrinu
kaip sutepu
klampiu tirštu
pilku pilkiausiu
lipniu saku
o miliakimirka
properša
sutemoj
baltapūkė plunksnelė
skaidri
kuri
dar neskraiduolė –
minkštėja tamsuma
nyksta
rūstieji blyksniai –
išgirdus
liūliavimą - - -
supranti –
vienspalvių
nebūna
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-09-13 22:30:21
Sutema – žiauri naginė... Bet vis dėlto su anga. O tas pragiedrulys daugiapakopis: pilkas kaip kasdienybė, įsukantis, kol vienu metu kažkas lyg švinta. Medvilnės pūkelis skaidrus ir išlydo? Į skaidrus atskamba skraidyti, bet gal geriau pūkeliui koks kitas epitetas, kuris pakutentų, o tada ir išlydyti gali (paleisti vandenį, kad išlytų). Ir liūliavimas tada kaip artėjanti prabudusių pojūčių ir lietaus muzika. Turbūt vedama kaip tik į šį protrūkį.
Gal nereikia keliaspalvė, iškart geriau pereiti prie bruožų. Ir galima ne dar nesugeba skraidyti > dar neskraidantis ar pan.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-09-13 21:48:24
Oho! Visų pirma todėl, kad autorė pakeitė (bent jau antras darbas, kur daug žodžių) stilių. O antra, tai iš tiesų – oho! – nes tikrai neprastai čia...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2015-09-13 17:15:28
...labai įdomus darbas...patiko...