sutema
vien juoda
argi būna –
ji tamsi
smaluota 
raukšlėta naginė –
tai giedresnė
kai saulės spindulys paliečia skruostą –
vieną akimirką ji pilka
pilka pilka voverė
tik sukasi sukasi
susišiaušusi
vis uodegą rodo
va va žiūrėkit žiūrėkit –
kaip prakaitą braukau –
kaip žiežirbas leidžiu
kaip jus įelektrinu
kaip sutepu
klampiu tirštu
pilku pilkiausiu
lipniu saku

o miliakimirka
properša
sutemoj
baltapūkė plunksnelė
skaidri
kuri
dar neskraiduolė –
minkštėja tamsuma
nyksta
rūstieji blyksniai –

išgirdus
liūliavimą - - -
supranti –
vienspalvių 
nebūna