Nutapytas gyvenimas virto tikru,
aš grįžau į paveikslą – vietom apsikeitėm.
Jie šalia: rudeninis lietus
ir lengvai atpažįstama rytdiena.
Gyvenu tyloje, ir namai
susiaurėjo ir telpa į rėmus,
sužinojimo troškau seniai,
kaip ten būna – nurimus, parėjus.
Žaidžia spalvos, kaip žaidė vaikai,
tyliai minga, pečiais susiliečia.
Tu man žemę po kojom tapai,
Aš rašau – apie dievišką lietų.
Vynas
2015-09-07 21:37:08
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasaros meilė
Sukurta: 2015-09-10 20:48:21
Nuostabu
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2015-09-09 12:37:54
Svaiginantys žodžiai.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2015-09-08 22:24:19
...skaidrus jaukumas...labai...
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-09-08 21:49:20
Patiko.
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2015-09-08 17:08:10
Prasmingas, lyriškas, ilgesingas eilėraštis.
Gal tik pirmajame posme žodžiai prašosi sukeičiami vietomis.
Labai gražu.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-09-08 15:59:19
Puikus. Šiltai pakrapnota... )
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2015-09-08 15:07:43
Pasiilgau Vyno... pasiilgau jo žodžių nektaro...
O lyrinis subjektas kažkodėl mane iššnabžda...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-09-08 12:06:57
toks elegantiškas
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-09-07 21:59:40
Gražu. Tikrai gražu. Šitas žodis čia tikrai tinka.