Apie meilę ir lietų

Nutapytas gyvenimas virto tikru,
aš grįžau į paveikslą – vietom apsikeitėm.
Jie šalia: rudeninis lietus
ir lengvai atpažįstama rytdiena.
 
Gyvenu tyloje, ir namai
susiaurėjo ir telpa į rėmus,
sužinojimo  troškau seniai,
kaip ten būna – nurimus, parėjus.
 
Žaidžia spalvos, kaip žaidė vaikai,
tyliai minga, pečiais susiliečia.
Tu man žemę po kojom tapai,
Aš rašau – apie dievišką lietų.
Vynas

2015-09-07 21:37:08

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vasaros meilė

Sukurta: 2015-09-10 20:48:21

Nuostabu

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2015-09-09 12:37:54

Svaiginantys žodžiai.

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2015-09-08 22:24:19

...skaidrus jaukumas...labai...

Vartotojas (-a): giedrytė

Sukurta: 2015-09-08 21:49:20

Patiko.

Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė

Sukurta: 2015-09-08 17:08:10

Prasmingas, lyriškas, ilgesingas eilėraštis.
Gal tik pirmajame posme žodžiai prašosi sukeičiami vietomis.
Labai gražu.

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2015-09-08 15:59:19

Puikus. Šiltai pakrapnota...  )

Vartotojas (-a): Karilė

Sukurta: 2015-09-08 15:07:43

Pasiilgau Vyno...  pasiilgau jo žodžių nektaro...
O lyrinis subjektas kažkodėl mane iššnabžda...

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2015-09-08 12:06:57

toks elegantiškas

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2015-09-07 21:59:40

Gražu. Tikrai gražu. Šitas žodis čia tikrai tinka.