Neskirstykim žmonių į moteris ir vyrus –
Tik žmonės mes visi, tik žmonės.
Neskirstykim draugų į mirusius ir gyvus –
Geriau nuduokim tarsi nežinotume,
Kodėl kažkas šį rytmetį į „labas“ neatsakė,
Kodėl kažkas šiąnakt namo negrįžo,
Kodėl išblėso jausmas, baigės pasaka
Ir užgesintos žvakės tuščioje bažnyčioj.
Nelaukiu iš gyvenimo, ko duoti jis negali –
Ir taip gavau daugiau, negu svajota.
Iliuzijų palikus apgaulingą šalį,
Regiu save vien skolomis kuprotą.
Nebežinau jų skaičiaus, nominalų –
Juk šitiek kartų keitėsi valiutos!
Subrauksiu trupinius visus nuo savo stalo,
Pabersiu paukščiams ir liks rankos tuščios.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Kaip neatsinešiau ateidama į žemę,
Taip ir išeidama neišsinešiu nieko.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): barbė
Sukurta: 2015-09-17 19:17:57
verkiau... ne iš gailesčio...o todėl, kad gera, kad lengva, kad viskas teisinga.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-09-07 20:34:12
giliaprasmis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-09-07 20:32:02
Neskirstykim draugų į mirusius ir gyvus... Čia ypač gerai.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-09-07 18:46:25
Dėkui už puikų eil. Pasiimu.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2015-09-07 17:45:26
Ateidamas atsinešu priedermę kaip tylųjį imperatyvą tapti žmogumi, išeidamas išsinešu savo susikurtąjį vienintelį ir nepakartojamą pasaulį...tiksliau, jo gilųjį, suvoktą slėpinį savyje...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2015-09-07 13:56:53
...skaudžiai didingas...ir gražus...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2015-09-07 13:42:49
Didieji turtai ne išsinešimui, o patrupinimui ir palikimui. Graudokas, bet išmintingas tekstas. Lesinkim dažniau paukštukus, kurie netoliese...