Santrauka:
rudenėjančios mintys
Būna dienos, kai rudenys lyja,
Vienas mirksnis ir ašaros kris,
Būna laikas, suskaldome tylą
Ir užmerkiam prieš vėją akis.
Kai šilkiniai drugeliai praskridę,
Vėl užmiega ir laukti nyku,
Aš laukimą užspaudžiu lyg kniedę
Ir rasas tarsi skausmą renku.
Geluonim bitės aitrina sielą,
Vėjy plazdantys mano plaukai,
Kaip sunku vienas kito negirdint,
Tu kažkur ten anapus likai.
Išsijosiu dienas laiko rėčiu,
Kai vėlyviai daržely žydės,
Rudenėjantys norai mažyčiai
Lauks savos vakarinės žvaigždės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2015-09-06 16:08:31
Puikios gėlės, lyg vėlyvosios liepsnelės, vėlyviai, puikus ir jų paminėjimas...
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-09-06 09:34:58
Toks jausmingas ir švelnus.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-09-05 23:27:02
Gražios tos rudenėjančios mintys...
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2015-09-05 23:04:16
...Išsijosiu dienas laiko rėčiu,...Gražu.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2015-09-05 21:45:47
Kaip visada miela skaityti...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-09-05 20:40:53
Gražiai byra rudenėjančios mintys...
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2015-09-05 20:16:15
Nuoširdumo kupinas lyrinis kūrinėlis.
Graži minties, eilėraščio struktūros, formos, skambesio rimo ir ritmo dermė.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2015-09-05 18:50:15
Šis ruduo suvirpina ir pakylėja...