kaip danguje, taip ir Žemėje.
Jeigu šie žodžiai paimti iš maldos, tai neteisingas vertimas daugelį suklaidina. Turi būti:
... ir danguje, ir žemėje. (Na, čia tarp kitko...)

O eilės įdomios. Lauksiu kitų apie "gaidį", kuris daug pridirbo, bet paliko "vištai" jais rūpintis.  :)))

Tikrai geras eilėraštis

Parašysiu ne savo įprastu stilium – ne didingą mokslinę analizę, o tiesiog kai kurias sukilusias mintis.

Yra čia gyvenimą nugyvensios moters linija. Pašaukimas, atsidavimas, galiausiai iš to vienuma. Pirmas ryškus akcentas (o juos mokate įsriegti tarsi nepastebimai) yra keletas sutaupytų žodžių. Reiškia, gyventa daugiau dėl kitų (o kad gimdo, tai tiesiog perekšlė). Tie sutaupyti žodžiai – iš neturėtos galimybės pakalbėti apie rūpimus dalykus. Gal pačius svarbiausius. Tai ir nutylėta, pasilikta sau.

Kartojami teisinosi – dar lyg bandymas kažką pasakyti, o kapstosi jau ne tik graudu, bet ir kartu kažkaip bejausmiška – tai uždaras ratas aklai vištai vis dar ieškant grūdo, nors tai galbūt ir automatika.
Po visko beliko darželis (ar šiaip panašus plotelis, galima atkapstyti įvairių aliuzijų). Arba galimas ir darbas vaikų darželio auklėtoja. Arba tiesiog taip išreikštas žmogaus statusas.
Tokia panaši į vištą. Bet nebūtinai ji višta ir gimdė nebūtinai pažodinius palikuonis. Čia gali būti gaidys, vištgaidis ar bet koks daug per save perleidęs (be dviprasmybių), nemažai supratęs, bet kitų nesuprastas asmuo.
 
Dangaus ir žemės poliai – tarkime, šviesa ir tamsa, aukštesnis ir kasdieninis lygiai bei pan. Viskas visur panašiai.
Kas tas šlamšto pilnas dangus?
Ir ten, kaip žemai, būtinai yra seimas ir kanceliarija. Tokia jau sąranga, kad visur susispiečia rinktiniai žinovai, neliečiami ir nekritikuojami.

Gražiąsias, natūraliai spindinčias žvaigždes gali stumti besigrūdančios dirbtinės (sužvaigždėjėliai), raketos neša mokslo pasiekimus, šlamštas kalba pats už save. Kadangi abiejuose poliuose gana panašu, kad žmogui niekur nebeliko kampo, nieko keisto. Viskas progreso (laikmečio) padariniai. Į aukštesnį dangų (lygį) pralenda tik rinktinės sielos, nes tarp šventų (kurių gi dauguma – kaip visur) neformatas nepageidaujamas.
 
Eilėraštis apie gyvenseną, atsidavimą, kitoniškumą, aplinkos inertišką mąstymą, polėkiui pakirptus sparnus. Dar kas ką perskaitys...
Labai geras eilėraštis.

ne viskas man tinka, bet  darželyje (savo gėlynuose) pasikapstau dažnai, todėl eil. patinka.

Pritariu Renatai, kad super.Daugiau nieko nepridedu.

Pagarba už pamatymą tos vištos. Kiek tokių kapstosi!...

Iš principo dangaus kanceliarijoje atsižvelgiama į žemišką CV. Juk net Šventame Rašte parašyta, kad dulke buvai, dulke pavirsi. Tai yra aiški nuoroda į tą besikapstančią „vištą“. O., štai, „ereliams“ vieta yra praktiškai rezervuota, pralenda be konkurso :)))