Kiek toliau
už širdies
už nakties virpulių
tyluma užmaršties
ir klampu
ir gilu
daug vandens
virš galvos
tuoj praplyš
lietumi
ir žeme nulinguos
vėsuma nuolanki
vidury seklumų
pabaigos pradžioje
bręsta varpos raidžių
ir pilna krūtine
devyni šienpjoviai
apsvaiginti pjūties
kelia dalgę mėnulio
ant nuogo peties
brenda padais basais
per nokius troškimus
ir sparnais ateities
neša dieną į mus
tarp tamsos ir tylos
kol namai sapnuose
aš dėlioju raides
už save
ir tave
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-09-05 18:12:41
tiek daug pasakančios...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-09-05 11:49:48
Ritmika Širvio, žodžiai ir mintys anamcaros. Man labai patiko.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-09-05 10:39:37
Puikiai. Pasiimu, dėkui.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2015-09-05 08:29:59
Dainingas, vaizdingas ir prasmingas tekstas. Puiki poezija.