Kiek toliau
už širdies
už nakties virpulių
tyluma užmaršties
ir klampu
ir gilu
daug vandens
virš galvos
tuoj praplyš
lietumi
ir žeme nulinguos
vėsuma nuolanki
vidury seklumų
pabaigos pradžioje
bręsta varpos raidžių
ir pilna krūtine
devyni šienpjoviai
apsvaiginti pjūties
kelia dalgę mėnulio
ant nuogo peties
brenda padais basais
per nokius troškimus
ir sparnais ateities
neša dieną į mus
tarp tamsos ir tylos
kol namai sapnuose
aš dėlioju raides
už save
ir tave