Kvietimas

Ar skauda man širdį? Vaje, vaje!
Mamytė Brangioji šaukia mane!
Vaitoja, dejuoja ir širdį graudina –
Lyg tartum į puotą, į šventę vadina,
Lyg dainą dainuotų slapčia.

Namai taip atšalę. Nuo jų toliau
Man rodėsi būtų vienai lengviau.
Tik gaila man būtų berželio prie kelio
Ir Gerosios Mamytės gėlių darželio
Būtų man kas dieną gaiilau...

Ar krinta, ar žiba ryto rasa?
Ne, tik nurieda ašarėlė karšta
Nenoriu į puotą, nei į šventę didingą.
Kam ta pompastika? Visa tai apgaulinga!
Vienai ar begrįžti namo?

Mamyte Brangioji! Oi ko, dėl ko,
Skundies, dejuoji, liūdnai aimanuoji?
Tavo dainą išgirdę, visi susirinkę
Tvirtai apkabinsim ir nuo blogio apginsim –
Liūdėt Tau neteks niekada!
Nikole Bergman

2015-09-05 00:13:44

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2015-09-07 14:14:16

...kokie gražūs žodžiai mamai...su didele meile...tikrai...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2015-09-05 00:24:11

Jaučiu, kad buvo kažkokia neeilinė priežastis rašyti šitas eiles. Žinoma, mamai eilės visada yra šventas dalykas, tai net nediskutuotina.