Ar skauda man širdį? Vaje, vaje!
Mamytė Brangioji šaukia mane!
Vaitoja, dejuoja ir širdį graudina –
Lyg tartum į puotą, į šventę vadina,
Lyg dainą dainuotų slapčia.

Namai taip atšalę. Nuo jų toliau
Man rodėsi būtų vienai lengviau.
Tik gaila man būtų berželio prie kelio
Ir Gerosios Mamytės gėlių darželio
Būtų man kas dieną gaiilau...

Ar krinta, ar žiba ryto rasa?
Ne, tik nurieda ašarėlė karšta
Nenoriu į puotą, nei į šventę didingą.
Kam ta pompastika? Visa tai apgaulinga!
Vienai ar begrįžti namo?

Mamyte Brangioji! Oi ko, dėl ko,
Skundies, dejuoji, liūdnai aimanuoji?
Tavo dainą išgirdę, visi susirinkę
Tvirtai apkabinsim ir nuo blogio apginsim –
Liūdėt Tau neteks niekada!