Apanka laikas, pats savęs nemato –
Nuvytę lapai jam akis uždengia.
Kaštonai krenta – tūkstančiai granatų,
Beržai iš gėdos bąla nusirengę.
Šukuoja smilgos šiaurės vėjo plaukus,
Ant sparno debesį nešioja kiras,
Bangom iš ežero dangus nuplaukia
Ir aukso žuvys į gelmes panyra.
Ruduo...
...................................................................
Todėl ir tavo rankos šaltos,
Kažkiek pasimetei, nes ir pati apakus:
Ar ežeras dar turi ramų krantą?
Ar būna, kad sustingsta medžių šakos?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2015-09-04 18:13:30
Jausmingos akimirkos
rudens vaizdinių
akivaizdoje.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-09-04 10:52:24
Viskas būna ir laikas , rodos, persikeičia savaip rudenėjant. Gražus rudens motyvas, taikli emocija, gera skaityti Jūsų lyriką.Ačiū.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2015-09-04 10:04:21
Apakusi širdis ir rankos šaltos -
Tai tik ruduo... Ruduo čia kaltas!
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-09-04 10:01:15
,,Šukuoja smilgos šiaurės vėjo plaukus''.... kartais širdyje tas vėjas šukuoja esatį
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-09-04 08:49:11
labai labai...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2015-09-04 08:34:52
Tu sutrikai, labai labai nustebus: - taip ar panašiai rašyčiau antrąją trečio posmo eilutę, nes taip stilingiau.
Šiaip visuma labai graži.