Santrauka:
šis laikas prikėlė tiek daug senų prisiminimų...
Ach, ta jaunystė.
Padalinsiu šį laiką per pusę,
Man ir tau, kolei paukščiai sugrįžta.
Dar uždegsiu negęstančią ugnį
Aš iš tavo ir mano jaunystės.
.
Smuikas verks, vėjo kasos plaikstysis –
Sodo medžių neatrastos dienos.
Lauksi vėl už namelio mažyčio,
Ten, kur styro nupjautos ražienos.
Pabučiuosi, apglėbsi nedrąsiai,
Tavo akys spindės tarsi žvaigždės,
Taip seniai paskutinėje klasėj,
Lentoje liko mudviejų klaidos.
Atsidusiu – tiek metų pro šalį,
O gal ne? Vėjuj šokame dviese,
Spindi saulėj sidabro lašeliai,
O voratinkliuos supasi raidės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-09-02 18:44:32
Švelni nostalgija... Pasiimu, dėkui. :)
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2015-09-02 15:25:11
Stipri tų prisiminimų varomoji jėga:
Spindi saulėj sidabro lašeliai,
O voratinkliuos supasi raidės...
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-09-02 12:55:34
Lyrika apie prisiminimus. Patiko.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2015-09-02 12:20:50
Labai šviesūs ir viltingi žodžiai - dedu į mėgstamiausius.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-09-02 11:04:58
Voratinkliuos raidės... Gerai :)