Padalinsiu šį laiką per pusę, 
Man ir tau, kolei paukščiai sugrįžta.
Dar uždegsiu negęstančią ugnį 
Aš iš tavo ir mano jaunystės.
.
Smuikas verks, vėjo kasos plaikstysis –
Sodo medžių neatrastos dienos.
Lauksi vėl už namelio mažyčio, 
Ten, kur styro nupjautos ražienos.

Pabučiuosi, apglėbsi nedrąsiai, 
Tavo akys spindės tarsi žvaigždės,
Taip seniai paskutinėje klasėj, 
Lentoje liko mudviejų klaidos.

Atsidusiu – tiek metų pro šalį, 
O gal ne? Vėjuj šokame dviese,
Spindi saulėj sidabro lašeliai, 
O voratinkliuos supasi raidės.