Santrauka:
Kartais žmones išskiria atstumai.
Viešpatie, kaip aš nekenčiu mūsų valdžios, kuri neįstengia emigracijai užkirsti kelią...
Buvo sapnas.
O gal nieko ir niekad nebuvo.
Gal tik tirpo lietuj iš sniego
Ar smėlio statytos pilys.
Noriu miego...
Tu myli?
Aš myliu...
Nuslopina žodžius danguj praskridęs lėktuvas.
Padalina jis dangų –
Balta juosta.
Lyg ūkanos kelio...
Ir vėl sapnas aplanko:
Ji sugrįš, ji sugrįš, tik kol kas dar negali...
..................................................................................
Žydrą dangų užtemdo šešėlis drugelio –
To paties, kuris tūpdavo mudviem ant rankų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-09-02 18:35:35
Labai teisingas pavadinimas jautriam tekstui. Juk yra ir grįžtančių (kad ir trumpam)...
Ji sugrįš, ji sugrįš, tik kol kas dar negali...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2015-09-02 15:28:41
... o lėktuvas iš Karmėlavos kilo!
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-09-02 13:05:50
Atstumas tikrai atitolina sielas.Taip subtiliai perteikti tokią išgyventą emociją moka tik ( kaip lietus). Mėgstu šio autoriaus kūrybą. Jis nesenkantis emocijų, jausmų šaltinis.Negaliu praeiti pro šalį. Ačiū.
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2015-09-02 11:52:40
Skauda...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-09-02 10:38:05
viskas čia puikiai sustyguota, gyvi jausmai, išgyvenimas ir labai artima daug kam, man taip pat...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2015-09-02 10:27:00
O po meilės, o po sapno, po dainos
Kas bus meilė, kas bus sapnas, kas dainuos?.. /B.Brazdžionis/