Buvo sapnas.
O gal nieko ir niekad nebuvo.
Gal tik tirpo lietuj iš sniego
Ar smėlio statytos pilys.
Noriu miego...
Tu myli?
Aš myliu...
Nuslopina žodžius danguj praskridęs lėktuvas.
Padalina jis dangų –
Balta juosta.
Lyg ūkanos kelio...
Ir vėl sapnas aplanko:
Ji sugrįš, ji sugrįš, tik kol kas dar negali...
..................................................................................
 
Žydrą dangų užtemdo šešėlis drugelio –
To paties, kuris tūpdavo mudviem ant rankų.