Rugsėjo saulė pažadino geismą,
o vėjas gaivino mintis.
Skridau pasitikti svajonės,
pastatytos vaikystės sapnuos.
Kilau ir kritau, ir iš naujo kilau.
Grūmėsi spalvos paletėj širdies.
Viena pusė kartojo – aš vaikas.
Kita pusė – esu aš aistra pilnaties.
Antra pusė laimėjusi kovą
lyg pajodžarga maivėsi mėnuliui,
atlapojus širdies kerteles,
tyliai kvietė užeiti į vidų.
Ir atvertusi savąją knygą
atvirų geidulingų jausmų,
prisipažinusi meilėj aistringoj
į rudenio glėbį einu .
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2015-09-01 13:32:13
...taip betarpiškai ir jausmingai...gražu...
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-09-01 12:36:37
Priekabiau pažvelgus:
atrodo, kad geriau spalvos grūmės, be esu (aš aistra pilnaties), vienos iš pusių gal nereikia…
prisipažinusi meilėj aistringoj > netinka linksnis (meilė – ne vieta, vartojimas būdingas rusų kalbai; liet. – prisipažinusi, kad myli ir kt.), čia galima keisti į pažinusi meilę aistringą ar kitaip
O pajodžarga, besimaivanti mėnuliui – puiki.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-09-01 11:30:48
Gal dar ankstoka į rudenį? Gal dar reikėtų pavartyti tą knygą? :)
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-09-01 10:47:34
na šaunus prisipažinimas...