Rugsėjo saulė pažadino geismą, 
o vėjas gaivino mintis. 
Skridau pasitikti svajonės, 
pastatytos vaikystės sapnuos. 

Kilau ir kritau, ir iš naujo kilau. 
Grūmėsi spalvos paletėj širdies. 
Viena pusė kartojo – aš vaikas. 
Kita pusė – esu aš aistra pilnaties. 

Antra pusė laimėjusi kovą 
lyg pajodžarga maivėsi mėnuliui,
atlapojus širdies kerteles, 
tyliai kvietė užeiti į vidų.

Ir atvertusi savąją knygą 
atvirų geidulingų jausmų, 
prisipažinusi meilėj aistringoj 
į rudenio glėbį einu .