Santrauka:
gal pasirodys per daug intymumo, bet viskas iš širdies, nekaltai... tiesiog taip
Nepanirsiu aš jau į išdegintą žolę,
Nežinosiu tuomet, kur paslėpti jausmus,
Jie paviršiuj plazdens lyg raudonis aguonos,
Ir skaudės tarsi varis auksinio rudens.
Tu lytėsi mane išsiilgusiom rankom,
Kūnas tau atsiduos su begėde aistra,
Ją ragausi lyg šventą tu kepalą duonos,
Vėjas pūstels, galvosiu, ar dar negana
Mums to laiko, kai bitės palieka geluonį,
Kai blakstienų šešėlis uždengia akis.
Ir drugeliais plazdens neberimstančios dienos
Iš tavų šnabždesių ir valiūko rudens...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-09-01 13:31:37
Net ir valiūkas ruduo neatima to, ką patys išsaugom...
Gerai, kad: Ir drugeliais plazdens neberimstančios dienos
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2015-09-01 10:38:08
...nuostabus atsivėrimas...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2015-09-01 09:23:08
Nežinau, kažkodėl, skaitant tokias eiles, man norisi šokti valso ritmu...
Tik deja - sąstingis.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-08-31 22:57:37
Taip ir turi būti...tiesiog.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-08-31 22:20:01
O man taip patinka... Ir nieko čia ne per daug.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-08-31 18:46:31
Graži jausmų paletė, besibaigiančios vasaros motyvas.♥