Mane, sako, reikia teisti
Už tai, kad išpažinau svetimas nuodėmes,
Tarsi savų būtų neužtekę.
Du broliukai,
Vienas akiniuotas, kitas ne,
Karštą vasaros dieną kapstosi
Nuo statybų likusio smėlio krūvoj po mano langu.
Akiniuotasis, mažasis, sako:
–Bloli, a bloli,
Ladau vabalą!
Stoja tyla.
Aš nežinau, ką veikia broliai.
Nežinau, kokios spalvos vabalas.
Gauruotas ar ne?
O gal su perlamutriniais žaliais sparneliais?
Su keliom kojytėm?
Spardosi apvirtęs aukštielninkas?
Iš viso – ar gyvas?
Vyresnėlis, prieštaravimų nepakenčiančiu tonu:
– Užkask!
Stoja ilga tyla.
Aš nežinau, ką veikia broliai.
Padeda vabalui atsikelti?
Seka akytėm – akiniuotom ir ne?
Pašalina kliūtį jam nuo tako?
Leidžia pasislėpti žolėj?
Užkasa?
Gyvą?
Dar paploja delniukais,
Idant daugiau neišlįstų?
Aš nežinau, kas darosi jų širdelėse.
Tęsiasi labai ilga tyla.
Aš nežinau, ką veikia broliai,
Bet rašau.
Tik užpildau pauzes –
Pagal savo sugedimo laipsnį.
O sako, kad mane reikia teisti –
už išpažintas nuodėmes.
Ne savo?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-08-28 19:54:39
mielas ir susimąstymą keliantis...gražutis toks
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-08-28 10:54:04
verčia suklusti ir susimąstyti...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2015-08-28 10:15:59
...labai jautrios ir gilios projekcijos...nuostabu, Dalija...
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2015-08-28 07:55:35
Ne visada tyla — gera byla.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2015-08-28 06:52:53
Daug apmąstymų po tokio teksto sukyla. Kaip susiformuotų dorovė, jei mūsų nestebėtų aplinkinių akys, negirdėtų ausys? Kas mes būtume? Kai nuo žvilgsnių atsiriša pirmykščiai instinktai, gyvi užkasami ne tik vabalai, bet galabijami niekuo nenusikaltę žmonės....Tad prašau užrašyti, kas girdėta ir matyta, nes tai bus lakmusas skaitančiam, ką jis darytų - užkastų gyvą, ar eitų gelbėti?...